Visada norėjau prabangių ir modernių namų, bet dabar viskas atrodo visai kitaip. Noriu šiltų, jaukių namų. Paprastų ir tvarkingai sujauktų. Nebenoriu odinių baldų ir įspūdingai dekoruotų sienų, dabar mieliau pasirinkčiau seną sofą ir sieną netvarkingai iškabinėčiau gražiausiais savo prisiminimais. Mano namai neturėtų būti pasipuikavimas prabanga prieš kitus, o priešingai - intymi ir asmeninė mūsų erdvė, kurioje išmėtyti daiktai būtų mūsų sukurta tvarka. Norėčiau mažo kampelio sau, savo emocijoms perteikti į meno kūrinius, kurie būtų tik man, o ne plačiai visuomenei. Tas kampelis tikrai kvepėtų vanile ir levandomis. Ir mes savo namuose gertume aromatingą arbatą vakarais.