Gyvenimas yra gražus! Mintys - visagalės! Jei kažko nori, tai nuolat būna mintyse, ir tikslas, kurio sieki, kurio nori turi savybę pildytis ir virsti realybe, nes norėti reiškia galėti. Gyvenimą gražiu ir sėkmingu gali paversti tik pats žmogus, nes kiekvienas esam laimingi tiek, kiek patys norim tokiais būti. Ir čia faktas!

Šį kartą apie mano darbą, aistrą, pomėgį. Studijuoju grožio terapiją, kitaip tariant kosmetologiją. Dauguma įsivaizduoja, kad mano darbas atrodo kaip gatvėje vaikštanti oranžinė peroksidinė blondinė, kuri jaučiasi žiauriai seksuali, nes naudoja "Egipto žemę" užtešlindama kaukę ant veido. O taip tikrai nėra, nes:

1. Taip mes mokomės makiažo gudrybių, technikų, dirbam su ta garsiąja "Egipto žeme", bet pabrėžiu mes mokomės ja naudotis, kad gatvėje būtų kuo mažiau morkų iškeltomis galvomis kitaip sakant dirbam su profesionalia kosmetika kaip profesionalai, o ne bet kaip.
2. Mūsų darbas nėra sukoncentruotas į narciziškas pupytes arba kitaip vadinamas "špaklines". Mes dirbam su įvairaus amžiaus žmonėmis, mokydamiesi paslėpti jų trūkumus ir pabrėžti privalumus.
3. Mūsų darbas nėra tusčias! Tiesiog negaliu pakęsti frazės "Ai, tai tu špakliuoji visas". NE! Kaip sakiau anksčiau aš pabrėžiu jų privalumus, nes visi tokių turime ir taip darydama sukeliu žmogui pasitikėjimą savimi. Manau, visiems taip kalbantiems, reiktų pamatyti mano klientus pasižiūrinčius į savo atvaizdą veidrodyje - vos keli potėpiai priverčia jų akis žibėti, o veidą nutvieskia plati šypsena.
4. Taip makiažas gražina žmogaus išorę, bet paliečia ir vidų, nes tada žmogus pradeda spinduliuoti iš vidaus, kas ir yra didesnio dėmesio sulaukimo priežastis. Kiekvienas gali būti gražus, kiekvienas gali spindėti, tik tai reikalauja darbo ir noro!

Nuotraukoje matote mano makiažą, abiejuose - ta pati mergina, bet pripažinkite, kad skirtumas - akivaizdus.

Šiandien sukūriau tobulą vyrą!

Turbūt vienas iš nuostabiausių jausmų yra tas, kai labai uždaras žmogus nuoširdžiai pasakoja savo istoriją apie kurią niekas net neįtaria ir vidury pasakojimo sustoja pasakydamas: "Aš nežinau kodėl tau viską išsipasakoju".

Šiandien turėjau pirmąją praktinę visažo paskaita, nors ji toli gražu man ne pirmoji. Viskas atlikta labai gerai, šūsnis dėstytojos pagyrimų, pavydūs, bet susižavėję grupiokų žvilgsniai - vis gi labai malonu, kai mano darbas, idėjos ir pastangos yra įvertinamos. Pagaliau esu savo kelyje, kurį labai puoselėsiu.

Mažais žingsneliais judu savo profesinės karjeros link. Pradžia sunkiausia, bet mintyse jau turiu daugybę idėjų ir nekantrauju, kai galėsiu jas įgyvendinti!

Šiandien nenorėjau pabusti! Sapnavau rojų, net dabar atmintyje išliko tas ryškiai geltono dangaus su skraidančiais paukščiais, žalios ilgos žolės ir šalia tekančios sodraus žydrumo upės vaizdas. O virš to pasakiško grožio kabėjo nebaigti bėgiai. Geriausia tai, kad sapne viskas taip tikra, taip gera. Ten gavau viską, ko reikėjo realybėje.